Because afterwards everything intertwines, merges,
Great imaginings
Crumble into a thousand pieces, tiny homunculi,
Watching your dreams and meditations.
Though calendar time never coincides
With a soul’s history, it alone
Links it with “history.”
So if you can find no other way
To protect yourselves against diminishment,
Ever-shorter years, blunting sensations, longing,
From that which is given too late, when desire
Comes only from habit, remembering past desires,
And you are not even sure if you ever really
Had them, or if they were in fact
The rats of mangy consciousness
Spawned by poor reading and banal ideas, then
You open your diary
And there read your old lies
To yourself, and connecting them to world history,
Create new truths, enormous contemplations.
Because there are as many minds
As sands on the ocean’s shore —“ they
Are carved by the wind and tossed by the waves
And do not know why.

Translation by Jonas Zdanys

Nes paskui viskas susipina, susilieja,
didieji įsivaizdavimai
subyra į tūkstančius šukių, mažų homunkulų,
sekiojančių jūsų sapnus ir apmąstymus.
Nors kalendorinis laikas niekada nesutampa
su sielos istorija, jis vienintelis
sieja ją su „istorija“.
Tad jeigu kitaip negalite gintis nuo susmulkėjimo,
trumpėjančių metų, bunkančių pojūčių, ilgesio,
nuo to, kas duodama per vėlai, kai jau geidžiama
tik iš įpročio, prisiminus būtus geismus,
ir net nebepamenate, ar to iš tikro
buvo trokšta, ar tai – jau vėliau
blogos lektūros ir banalių vaizdinių išperėtos
nusususios sąmonės žiurkės, tada
atsiverčiate savo dienoraštį
ir ten išskaitote savo senuosius melus
sau patiems, ir siedami su pasaulio istorija
sukuriate naujas tiesas, didžiuosius įsivaizdavimus.
Nes atskirų sąmonių tiek, kiek smilčių
vandenyno pakrantėje: jas
vėjas nešioja ir blaško bangos, ir jos nežino, kodėl.